Periodontito gydymas

Periodontitas – tai liga, kuria sergant pažeidžiami dantį supantys audiniai: dantenos, periodonto raištis, cementas bei alveolės kaulas. Nustatyta, kad periodonto ligos pasireikšti gali įvairaus amžiaus pacientams, ne tik pagyvenusiems ir savo burnos higiena prastai besirūpinantiems asmenims. Beveik pusė žmonių, vos sulaukę pilnametystės, jau skundžiasi periodonto ligų požymiais. Maždaug trys ketvirčiai vyresnių nei 35 metų asmenų jau ne tik junta šių ligų požymius, bet ir serga periodonto ligomis. Taigi didėja tikimybė, kad jiems greitu metu bus reikalingas gydymas ir dantų implantai. Blogiausia – kad dantenų ligas aptikti ir pastebėti gali tik gydytojas – būtent todėl svarbu reguliariai apsilankyti pas odontologą, periodontologą ar burnos higieną atliekantį specialistą. Apžiūros metu identifikuojamos ligos, o neuždelstas gydymas duoda kur kas geresnių ir efektyvesnių rezultatų. Periodonto ligos prasideda pacientui nieko nejaučiant, be skausmo.

Periodontito stadijos

Reikėtų žinoti, kokia svarbi periodonto ligų profilaktikai yra ir tinkama burnos higiena. Šias ligas daugiausia sukelia dantų apnašos, susidarančios netinkamai prižiūrint dantis ar jų apskritai nevalant. Periodonto ligos gydomos sėkmingiau, jei pacientas bus supratingas ir norės su gydytoju bendradarbiauti ir dantų priežiūros bei gydymo proceso metu neliks tik pasyvus stebėtojas, viską patikintis į gydytojo rankas.

Kartais periodontito ligas galima identifikuoti patiems, apžiūrint dantenas. Jei dantenos yra ne gražios rausvos spalvos, jei vietomis jos yra tarsi atvipusios, nestangrios ir nepadengiančios dalies danties, jei valant dantis dažnai kraujuoja ar juntamas dantenų skausmas, galima įtarti besivystančią ligą. Uždelsus pradėti gydymą ir ligą „užleidus“, dantys gali imti kristi – tai sukelia daug nemalonių pojūčių, o ateityje gali būti reikalingi ir dantų implantai ar protezai.

Gingvitas – kas tai?

Gingvitu dar vadinamas dantenų uždegimas, arba pirmoji dantenų ligų stadija. Kokie požymiai rodo prasidėjusį gingvitą? Tai dantenų paraudimas, paburkimas, vos dantenas palietus, jos ima kraujuoti. Dažnu atveju juntamas ir dantenų skausmas. Dažniausia nutinkanti situacija – asmuo, pastebėjęs, kad valantis dantis dantenos kraujuoja, sunerimsta ir galiausiai visiškai vengia dantis valyti. Taip situacija tik pabloginama ir ligos vystymasis tik dar labiau paspartinamas, nes apnašos aplink ir po dantimis ima kauptis greičiau. Gingvitą ignoruojant ir nevykstant pas odontologą, liga gali pereiti į kitą stadiją – periodontitą. Gydyti gingvitą yra dar gana paprasta – tiesiog reikia apsilankyti pas burnos higienistą bei su specialistu pasikonsultuoti, kaip pagerinti kasdienę burnos higieną, burnos higienos įgūdžius ir įpročius.

Apie periodontitą

Periodontitu (parodontoze) dar vadinamas dantenų, periodontinio raiščio bei kaulo uždegimas. Uždegiminiai procesai pirmiausia apima dantenas, o vėliau plinta ir į gilesnius audinius, dar vadinamus periodonto audiniais. Rezultatas – pažeidžiamas ir ima nykti periodonto raištis, dantenos atvėpsta, tarp jų ir dantų susidaro tarsi kišenėlės – jose intensyviai kaupiasi mikroorganizmai, minkštieji apnašai, kietieji apnašai dantų akmenys. Tvirčiau spustelėjus dantenas, iš šių kišenėlių ima veržtis pūliai. Įsisenėjusi liga tirpdo žandikaulio kaulą, dantenos visiškai atidengia dantį, tad jis atrodo pailgėjęs, tarsi atviras.

Galiausiai kadangi dantenos nebedengia dantų ir yra atvipusios, dantys ima klibėti, o laikui bėgant ir visiškai iškrenta. Taigi svarbu pastebėti ligos simptomus ir laiku pradėti gydymą, nes vėliau pakitimai tampa negrįžtami, ima irti kaulas, taigi reikalingi tampa ne tik dantų implantai, bet ir kaulų priauginimo operacijos, kitos daugiau ar mažiau sudėtingesnės odontologinės procedūros. Beje, periodontitas nėra tik dantenų liga, nes ji neigiamą įtaką daro ir visam organizmui bei jo sistemoms.