Ortodontinis gydymas ir pacientų amžius

Ortodontinis gydymasOdontologijos srityje šiandien labai populiarus yra ir ortodontinis gydymas, skirtas ištiesinti kreivai, netaisyklingai išdygusius dantukus, atitaisyti netaisyklingą sukandimą, pašalinti ir pakoreguoti veido bei žandikaulių vystymosi sutrikimus ir užkirsti kelią galimiems susirgimams. Verčiant iš graikų kalbos pažodžiui, ortodontija reiškia „tiesūs dantys“.

Ortodontinių sutrikimų egzistuoja visa gausybė, kai kurie jų net yra nematomi plika akimi ir juos identifikuoti gali tik patyrę kvalifikuoti specialistai. Taigi vaikus pas gydytojus ortodontus nuvesti reikėtų ne tada, kai aiškiai matomi sutrikimai, bet tuomet, kai vaikas yra 8-13 metų amžiaus. Tokiu metu kinta, auga kaulai, keičiasi veidas, jo forma, tad specialistai gali užkirsti kelią tam tikriems negalavimams ir pateikti vertingų rekomendacijų, kaip gydyti kreivus dantukus.

Pasak specialistų, šuo metu įvairių su sąkandžiu susijusių problemų turi per 80-90 proc. mokyklinio amžiaus pacientų. Labai svarbu, kad dantų tiesinimas būtų atliekamas laiku ir kad laiku būtų pastebimi žandikaulio dydžio ar padėties sutrikimai bei pritaikomas pats tinkamiausias gydymo metodas. Beveik visos sukandimo problemos vienaip ar kitaip yra pakoreguojamos – kartais parenkamos įprastos dantų plokštelės, kartais – dantų breketai, o sudėtingais atvejais – ir ypatingi kiti ortodontiniai aparatai. Žinotina ir tai, kad kuo pacientas jaunesnis, tuo paprastesnio gydymo jam gali užtekti. Jauniems pacientams kreivi dantukai gali būti ištiesinami pasitelkus paprasčiausias minėtąsias dantų plokšteles.

Kuo pacientas vyresnis, tuo gydymas gali būti sudėtingesnis, nes žandikauliai jau yra pilnai susiformavę ir mažiau paslankūs. Tačiau tai nėra taisyklė, užkertanti kelią dantų tiesinimui ir svajonei turėti lygius, gražius dantis. Amžiaus limito, iki kada gali būti atliekamas dantų tiesinimas, praktiškai nėra. Šiandien atsiranda vis daugiau pacientų, kurie į ortodontus kreipiasi norėdami gražių sveikų dantų – tokių galimybių jie jaunystėje ar vaikystėje neturėjo. XXI a. viskas yra gerokai paprasčiau ir patikimiau. Tačiau yra tam tikrų būklių, kai pacientui dantų tiesinimo rinktis neberekomenduojama. Pavyzdžiui, kai jis serga sudėtingomis dantenų ligomis ir kai tiesinimas tik gali paskatinti dantų kritimą ir didesnes deformacijas.

Kada tėveliams reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų dantų būklę ir ortodontinio gydymo poreikį?

  • Jei bent vienas iš tėvų negali pasigirti tiesiais dantimis arba jam buvo taikytas ortodontinis gydymas, reikėtų ir vaiką nuvesti pas gydytojus. Ortodontinės ligos dažniausia yra paveldimos iš tėvų ir iš ankstesnių kartų giminaičių.
  • Atkreipti dėmesį reikėtų ir į tai, ar vaikui buvo operuoti adenoidai, ar jį dažnai kamuoja alerginės kilmės sloga, ar dažnai vaikas kvėpuoja ne pro nosį, bet pro burną. Tai gali signalizuoti, kad viršutinis žandikaulis auga lėčiau, todėl reikia skatinti jame išsidėsčiusių dantų augimą.
  • Jei juntama, kad vaiko kalba yra sutrikusi, reikėtų kreiptis ne tik į logopedus, bet ir į gydytojus ortodontus.
  • Vaikui nuolat čiulpiant pirštą, kramtant nagus ar graužiant pieštukų, tušinukų galiukus, taip pat galima įtarti tam tikras problemas, susijusias su netaisyklingu sąkandžiu.
  • Atidėlioti vizito į ortodonto kabinetą nereikėtų ir tada, kai pastebima, jog vaiko apatiniai dantys yra labiau išsikišę už viršutinius. Šiai problemai spręsti neretai būna paskiriami dantų breketai. Taisyklingas sąkandis turi būti atvirkštinis. Analogiška situacija laikoma, kai dantys eilėje netelpa ir pastebimas akivaizdus jų susigrūdimas ar atvirkščiai – tarp dantų atsiradę dideli žymūs tarpai. Problemas rodo ir netaisyklinga smakro padėtis.
  • Pieninių dantų nereikėtų pašalinti per anksti, antraip tai gali turėti neigiamos įtakos sąkandžiui vystantis. Pastebėjus, kad nuolatiniai dantys dygsta ne laiku arba jie ėmė dygti netinkamoje padėtyje, taip pat reiktų vaiką nuvesti pas ortodontą.